Sveiki atvykę į Tyrulių pagrindinės mokyklos tinklapį.  
 

 

 

Tyrulių pagrindinės mokyklos emblema

 

           RADVILIŠKIO R. TYRULIŲ PAGRINDINĖ MOKYKLA

2015 – 2016 mokslo metų

UGDYMO PLANAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 1. Mokykla, rengdama ugdymo planą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-459 „Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos  bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“, 2015 m. birželio 17 d. įsakymu Nr.V-634 ,,Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr.V-459 ,,Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457 ,,Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtitinimo“, 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr.V-614 ,,Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr.V-457 ,,Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 22 d. patvirtintais „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendraisiais sveikatos saugos reikalavimais“ Nr. V-773.

2. Mokyklos ugdymo plano tikslas – įgyvendinti Pradinio, Pagrindinio ir Neformaliojo ugdymo programas, akcentuojant mokinių kompetencijų ugdymą, ugdymo diferencijavimą bei pagalbos mokiniui teikimą.

3. Mokyklos ugdymo planų uždaviniai:

3.1. nustatyti optimalų pamokų skaičių, skirtą pradinio ir pagrindinio ugdymo programoms įgyvendinti;

3.2. numatyti gaires ugdymo planui mokykloje įgyvendinti ir pritaikyti ugdymo turinį pagal mokinių mokymosi poreikius.

4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr.38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

            UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

PIRMASIS SKIRSNIS

 UGDYMO PROCESO TRUKMĖ           

 

            5. Mokslo metų trukmė.

            5.1. Mokslo metai prasideda 2015 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2016 m. rugpjūčio 31 d.  

            5.2. 1 – 5 klasių mokiniams ugdymo procesas prasideda 2015 m. rugsėjo 1 d., baigiasi  2016 m. gegužės 31 d.;

            5.3. 6-10 klasių mokiniams ugdymo procesas prasideda 2015 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2016 m. birželio 3 d.

            6.  Mokslo  metų ugdymo proceso trukmė 1-5 klasių mokiniams – 32 savaitės, 6-10 klasių mokiniams – 34 savaitės.

            7. Mokinių atostogos.

            7.1. 1–10 klasių mokiniams:  

Atostogos

 Laikotarpis

Rudens

2015-10-26 –2015-10-30     

Žiemos (Kalėdų)

2015-12-28–2016-01-08   

Žiemos  5-10klasėms

2016-02-15

Pavasario (Velykų)

2016-03-21–2016-03-25    

Vasaros:

 

1-5 klasių mokiniams

2016-06-01–2016-08-31

6-10 klasių mokiniams

2016-06-06– 2016-08-31

             7.2. Papildomos atostogos. 1–5 klasių mokiniams papildomoms atostogoms skiriama 10 ugdymosi dienų:

Atostogos

 Laikotarpis

Papildomos atostogos

1 – 4 klasių mokiniams

 2016-02-12 - 2016-02-19

Papildomos atostogos

5 klasės mokiams

2016-02-11 - 2016-02-12

2016-02-17 -2016-02-19

Papildomos atostogos

1-5klasių mokiams

 

2016-04-25 - 2016-04-29

   

             8. Pamokų laikas:

                        1. 8.50 – 9.35

                        2. 9.45 – 10.30

                        3. 10.40 – 11.25

                        4. 11.55 – 12.40

                        5. 12.50 – 13.35

                        6. 13.45 – 14.30

                        7. 14.40 – 15.25

            9. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.

            10. Ugdymo procesas skirstomas  pusmečiais:

            10.1. pirmasis pusmetis: rugsėjo 1 d. – sausio 22 d.;

            10.2. antrasis pusmetis: sausio 25 d. – gegužės 31 d. 1-5 klasių mokiniams; sausio 25 d. – birželio 3 d. 6-10 klasių mokiniams.

             11. Nuo 30 iki 60 valandų per mokslo metus skiriama kultūrinei (taip pat etninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai. Ši veikla yra ugdymo proceso dalis, ja siekiama Bendrojoje programoje numatytų ugdymo tikslų. 

Klasės

 

Priemonės, renginiai

Data

1 – 10

Mokslo metų pradžios šventė

Rugsėjo 1 d.

6 – 10

Savivaldos diena

Spalio mėn.

1 – 4

Rudenėlio šventė

Lapkričio mėn.

1 – 10

Kalėdinis karnavalas

Gruodžio mėn.

1 – 10

Žemės dienos minėjimas

Kovo mėn.

5 – 10

Naktis mokykloje

Balandžio mėn.

1 – 10

Amatų diena

Balandžio mėn.

1 – 10

Sporto šventė

Gegužės mėn.

1 – 10

Padėkos diena

Gegužės mėn.

1 – 10

Ekskursijos, išvykos

2 dienos m. m. eigoje

          12. Mokyklos vadovas, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją situaciją, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji situacija – tai padėtis, kuri gali susidaryti dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius.  Mokyklos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrių.

            13. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 1 - 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

 MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

 

14. Mokyklos pradinio  ir pagrindinio ugdymo programų ugdymo planą rengia  mokyklos direktoriaus 2015 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-60  patvirtinta darbo grupė.

15. Mokyklos ugdymo planas rengiamas vieneriems metams. Mokykloje vykdomos ugdymo programos įgyvendinamos vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis.

16. Mokyklos ugdymo plano turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal mokyklos strateginius tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.

17. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis pradinio ir pagrindinio ugdymo programų aprašais, tvirtinamais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – Ugdymo programų aprašai), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau –  Bendrosios programos), bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas) ir atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas.

18. Formuojant mokyklos ugdymo turinį ir rengiant mokyklos ugdymo planą remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, standartizuotų testų, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.

19. Mokykloje yra susitarta dėl ugdymo plano turinio, struktūros ir formos. Ugdymo turinys mokykloje planuojamas remiantis 2015 m. birželio 17 d. įsakymo Nr.V-634 ,, Dėl ,,Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr.V-459 ,,Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ ir 2015 m. birželio 16 d. įsakymo Nr.V-614 ,,Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr.V-457 ,,Dėl 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punktuose nurodytam mokymosi dienų skaičiui bei remiantis Pradinio ugdymo bendrųjų ugdymo planų 24.3 punkte ir Pagrindinio ugdymo bendrųjų ugdymo planų 123 punkte nurodytu dalyko programai skiriamų valandų (pamokų) skaičiumi.

20. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė 1 klasėje –35 min., 2-10 klasėse - 45 min. Mokiniams sudaromos sąlygos mokytis aktyviai, įvairiose aplinkose ir praktiškai veikiant. Meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo veikla siejama su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama  10 mokymosi dienų. Ji organizuojama tokia tvarka:

21. Mokyklos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje ir už jos ribų vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo veikla, siejama su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama 10 mokymosi dienų. Ji organizuojama tokia tvarka :        

 21.1. 8 dienos skiriamos pažintinei ir kultūrinei veiklai organizuoti. Tai – Mokslo metų pradžios šventė, Amatų mugė, Kalėdinis karnavalas, Padėkos diena, Sveikatingumo diena ir kt.;

21.2. 2 dienas pasirinktinai kiekvienas klasės auklėtojas ar mokytojas gali skirti ne pamokinei, o kitokiai ugdomajai veiklai (edukacinėms programoms, išvykoms ir pan.).

22. Mokykloje yra priimti sprendimai, siekiant bendrųjų kompetencijų, gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencinių ir kitų švietimo ir mokslo ministro patvirtintų ar mokykloje parengtų programų integravimo į mokyklos ugdymo turinį (žr.  Ugdymo turinio integravimas).

23. Mokykla yra nustačiusi ugdymo turinio planavimo principus ir laikotarpius:

23.1. ilgalaikiai planai ir programos aptariami metodinėse grupėse iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.;

23.2. mokytojai rengia ilgalaikius planus, pasirenkamųjų dalykų, modulių ir būrelių programas vadovaudamiesi 2015 m. birželio 12 d. Mokytojų tarybos posėdžio Nr.5 nutarimu.

24. Mokyklos ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki 2015 m. iki rugpjūčio 31 d. suderinęs su Mokyklos taryba ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos  Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju.  

 

TREČIASIS SKIRSNIS

 MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

 

25. Pagrindinėje mokykloje mokinio individualus planas sudaromas sergančiam mokiniui dėl jo mokymosi namuose.

26. Individualus ugdymo planas sudaromas rašytine forma mokyklos ir gydytojų nustatytam laikotarpiui. Mokinio individualus ugdymo planas ir jo individualus pamokų tvarkaraštis sudaromas ir įgyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovams, švietimo pagalbos specialistams. Šie planai yra tvirtinami mokyklos vadovo.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SVEIKATA IR GEROVĖ MOKYKLOJE

 

27. Mokykla, įgyvendindama  ugdymo programas:

27.1. vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma);

27.2. sudaro sąlygas mokiniui mokytis pagarba vienas kitam  tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, laiku pastebi ir nedelsdama sustabdo patyčių ir smurto apraiškas, užtikrina higienos reikalavimų neviršijantį mokymosi krūvį;

27.3. sudaro sąlygas mokiniui ugdytis bendrąsias kompetencijas, aktyviai veikti, tyrinėti, bendrauti ir bendradarbiauti įvairiose veiklose ir fizinėse bei virtualiose aplinkose, dalį formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuodama už mokyklos ribų (gamtoje, muziejuose, įvairiose įstaigose ir pan.).  

28. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

 

29. Ugdymo diferencijavimas – tai yra ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingai mokytis.

29.1. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į mokinių poreikius pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką.

29.2. Mokykla yra susitarusi dėl pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, naudojimo, kurios prisidėtų prie mokinių nuoseklaus kompetencijų ugdymo.

30. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus, mokykloje diferencijavimas taikomas:

30.1. panaudojant mokinių ugdymo poreikiams tenkinti skirtas valandas, tėvų sutikimu 5 ir 6 klasėse po 0,5 savaitinės pamokos skiriama matematikos ir anglų kalbos moduliams, 7 ir 8 klasėse po 0,5 savaitinės pamokos – rusų kalbos ir matematikos moduliams, 8 klasėje 0,5 savaitinės pamokos – chemijos moduliui;  

30.2. antroje pagrindinio ugdymo programos pakopoje (9-10 klasės) mokiniai rinkosi matematikos dalyko modulį ,,Pakartokime matematiką“, kaip bandymą  geresniam pasirengimui  pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui (PUPP);

30.3. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, brandos darbai, darbo grupės), sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes;

30.4. mokiniui individualiai. Pamokose pritaikoma mokymosi užduotys, priemonės, tempas ir ugdomoji aplinka. Mokiniai, turintys specialiųjų poreikių, mokomi pagal bendrąsias, pritaikytas ar individualizuotas programas. Gabiems mokiniams skiriamos sudėtingesnės užduotys, jų gebėjimai panaudojami kitų mokinių konsultavimui.

31. Trumpo laikotarpio konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

32. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, gali būti trumpo laikotarpio – tik tam tikroms užduotims atlikti arba tam tikro dalyko pamokoms. Dėl pergrupavimo tikslų ir principų turi būti tariamasi su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), jis neturi daryti žalos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybėms, mokinių santykiams klasėje ir mokykloje.

33. Mokykla periodiškai  analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų ir priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

 

34. Mokykla  sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir pasiekti kuo aukštesnius pasiekimus.

35. Mokyklos vadovo paskirtas asmuo atsakingas už mokymosi pasiekimų gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą.

36. Mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas ir laiku nustatomi mokiniui kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi, kaip bus organizuojama veiksminga mokymosi pagalba.

37. Mokymosi pagalba mokiniui suteikiama, kai jo pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir mokinys nedaro pažangos; kai kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai; kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido  dalį pamokų ir pan.

38. Mokymosi pagalba teikiama laiku, atsižvelgiant į mokančio mokytojo ar švietimo pagalbos specialisto rekomendacijas, ir turi atitikti mokinio mokymosi galias. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui, atsižvelgus į mokančio mokytojo rekomendacijas.

39. Mokykla, keldama uždavinį pagerinti mokinių pasiekimus konkrečiose srityse, atsižvelgia į mokinių poreikius, tėvų lūkesčius, mokyklos kontekstą, pasirenka veiksmingas priemones šiems uždaviniams įgyvendinti.

40. Mokymosi pagalba teikiama:

40.1. pamokoje kaip grįžtamasis ryšys, pagal jį koreguojamas mokinio mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;

40.2. skiriant ilgalaikes konsultacijas (individualias ar grupines):

40.2.1. lietuvių kalbos 1-4 klasėse;

40.2.2. matematikos 1-4 klasėse;

40.2.3. anglų kalbos 2-4 klasėse;

40.3. skiriant neatlygintinas konsultacijas 1-10 klasių mokiniams;

40.4. organizuojant pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams.

41. Teikiant mokymosi pagalbą, sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupės. Šios grupės gali būti sudaromos ir iš gretimų klasių mokinių. Išskirtiniais atvejais mokymosi pagalba gali būti skiriama ir individualiai.

42. Siekiant pagerinti mokinių pažangą ir pasiekimus:

42.1. pagalba  pirmiausia suteikiama tiems mokiniams, kurių pasiekimai žemi;

42.2. stiprinama mokinių motyvacija kryptingai veikti, siekiant mokymosi tikslų;

42.3. sudaromos sąlygos mokytojams tobulinti ugdymo individualizavimo metodiką, prireikus pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos poreikius;

42.4. sudaromos galimybės mokytojams tobulinti profesines žinias, ypač dalykines kompetencijas ir gebėjimus, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams;

42.5. aktyviau įtraukiant į vaiko ugdymo procesą mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), ne tik sprendžiant vaikų ugdymosi problemas, bet ir teikiant įvairią mokymosi pagalbą, supažindinant su darbo ir profesijų pasauliu, organizuojant mokyklos gyvenimą.

43. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti naudojamos:

43.1. pamokoms-konsultacijoms, kurios skirtos mokymosi pagalbai teikti;

43.2. pasirenkamiesiems dalykams mokyti;

43.3. dalyko moduliams mokyti.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

 

44. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai), mokytojai ir mokiniai planuoja, įgyvendina ugdymo procesą ir priima sprendimus individualių pokalbių ir susirinkimų metu.

            45. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą, vadovaujantis Tyrulių pagrindinės mokyklos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr.V-24 patvirtinta Tėvų (globėjų) informavimo tvarka.

46. Mokykla užtikrina, kad mokytojai ir mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informacija apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir pažangą, mokymosi poreikius ir motyvaciją, iškilusius sunkumus keistųsi abipusiškai ir laiku. Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi padėti mokyklai spręsti problemas, susijusias su vaiko mokymosi pasiekimų gerinimu.

47. Mokykla   konsultuoja ir skatina mokinių tėvus:

47.1. sukurti mokiniams tinkamą edukacinę aplinką namuose;

47.2. savo pagrįstais lūkesčiais motyvuoti vaiką mokytis;

47.3. padėti vaikams mokytis namuose;

47.4. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose, išsakyti mokyklos tobulinimo lūkesčius.

            48. Mokyklos internetinėje svetainėje skelbiama informacija apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą.

            49. Mokykla užtikrina abipusį ir savalaikį grįžtamosios informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimą tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų).

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

 50. Dalykų mokymo intensyvinimas:

50.1. žmogaus saugos programos turinys, skirtas 9-10 klasėms, intensyvinamas ir įgyvendinamas 9 klasėje, antrame pusmetyje.

 DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

 

            51. Mokykloje vyksta integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas.

52. Į pradinio ugdymo Bendrosios programos dalykus integruojama:

52.1. žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“ ir Sveikatos ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 „Dėl Sveikatos ugdymo bendrosios programos patvirtinimo“;

52.2 bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo integruojamosios programos – Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. ISAK-2433 “Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patirtinimo“ 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). Šių programų atskirai planuoti ir vykdyti nereikia, jos yra integruotos į Bendrosios programos turinį;

52.3. etninės kultūros ugdymas;

52.4.informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų.

53. Į pagrindinio ugdymo Bendrosios programos dalykus integruojama:

53.1. sveikatos ugdymo programų mokymas (kūno kultūra, biologija);

53.2. etninės kultūros ugdymas (dorinis ugdymas, lietuvių kalba, fizika, geografija, gamta ir žmogus, istorija, pilietiškumo pagrindai, ekonomika ir verslumas, dailė, muzika, technologijos);

53.3. ugdymas karjerai (klasės valandėlės, geografija, ekonomika ir verslumas);

53.4. rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos mokymas ( biologijos, gamta ir žmogus pamokose).

54. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos turinys įgyvendinamas klasių valandėlių metu.

55. Dalis programų  įgyvendinamos per neformaliojo vaikų švietimo veiklas.

56. Mokytojai gali integruoti kelių dalykų ugdymo turinį, kai kurias kelių dalykų temas.

57. Integruotoje pamokoje siekiama dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) būtina integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

58. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priima sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.

59. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti  nurodoma  integruojamą temą dalykui skirtame apskaitos puslapyje, jei integruojamoji programa integruojama į dalyko turinį. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai, integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne būtina įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

            60. Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 ir Mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta 2015 m. birželio 15 d. įsakymu Nr.V-83.

61. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, remdamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes:

61.1. planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus;

61.2. planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

62. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas:

62.1. formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o esant reikalui ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

62.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus  paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes;

62.2.1. atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

62.2.2. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama mokyklos nustatyta tvarka;

62.3. apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio, pagrindinio ugdymo programų pabaigoje.

63. Ugdymo turinys ir 1-10 klasių mokinių pažanga fiksuojama:

63.1. pradinio ugdymo dienyne  jungtinėms klasėms:

63.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

63.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;

63.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitikamoje Dienyno skiltyje ir, įrašant „ p.p.“ arba „n.p.“;

63.2. mokytojo pasirinktoje pasiekimų vertinimo (informacijos fiksavimo) formoje;

63.3. baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą;

63.4. pagrindinio ugdymo dienyne:

63.4.1. mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programą, pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema;

63.4.2. dalykų mokymosi pasiekimai  pusmečio  pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti;

63.4.3. mokinių, kurie mokosi dalykų modulių (,,Žaisdami mokomės“, ,,Pakartokime matematiką“, Karjeros planavimo) pasiekimai vertinami „įskaityta“ arba „neįskaityta“;  

63.4.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“; 

63.4.5. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą mokymosi pasiekimai vertinami balais, o mokomo namuose mokinio bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitikamoje Dienyno skiltyje įrašant „ p.p.“ arba „n.p.“.

64. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami pagal Tyrulių pagrindinės mokyklos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr.V-24 patvirtintą Tėvų (globėjų) informavimo tvarką. 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

 

            65. Mokiniui, kuris mokosi:

            65.1. pagal pradinio ugdymo programą ugdomoji veikla  per dieną gali trukti ne ilgiau nei 5 pamokas per dieną;

            65.2. pagal pagrindinio ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

            66. Mokyklos vadovo  paskirtas asmuo:

66.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;

66.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

66.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai  informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.

67. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų.

68.  Prieš atostogas mokiniams namų darbai neskiriami.

69. Mokinys, pateikęs raštu prašymą, mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo menų (dailės, muzikos) ir kūno kultūros, o išimties atvejais – ir kitų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jeigu:

69.1. mokosi dailės, choreografijos, muzikos, meno mokyklose ar yra jas baigę;

69.2. mokosi sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose;

69.3. yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų per einamuosius mokslo metus nugalėtojai.

70. Mokykla priima sprendimus dėl menų ir sporto srities / kūno kultūros dalykų, o išimties atvejais – ir kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal neformaliojo švietimo programas, įskaitymo ir konvertavimo į dešimt balę vertinimo sistemą (jeigu tokie atvejai būtų).

71. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų dalykų pamokų, tuo metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. 

72. Mokiniai, atleisti nuo kūno kultūros pamokų, lieka pamokoje  ir atlieka kitokią mokytojo nurodytą veiklą. 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE          

73.  Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 „Dėl Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“. Gali būti rengiamos ir siūlomos neformaliojo švietimo ugdymo programos, parengtos derinant Bendrosios programos dalykų programų ir neformaliojo švietimo turinį, kurios padeda gerinti mokinių pasiekimus, tobulinti bendrąsias kompetencijas (pvz., skaitymo, kūrybinių gebėjimų plėtojimo, gamtamokslinio tyrinėjimo, pažinimo ir pan.).

74. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115).

75. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti. Šią veiklą mokiniai renkasi laisvai. Mokykloje ji  įgyvendinama organizuojant būrelių veiklą.

 76. Neformaliojo vaikų švietimo veikla ogranizuojama, jei ją pasirenka ne mažiau 5 mokinių.

             77. Neformaliojo vaikų švietimo veikla, skirta mokinių, pasirinkusių meninę, sporto ar kitą veiklą, asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti:  

Būrelis

Klasės

Valandos

Molinukas  (lipdymas iš molio)

1-4

1

Šokių ir dainų

1-4

1

Projektas ,,Obuolio draugai“

1-4

1

Sporto 

1-4

1

Ekologų

5-10

1

Kompiuterių

5-10

1

Šokių

5-10

1

Dainavimo

5-10

1

Dramos

5-10

1

Sporto

5-10

1

Mokinių klubas ,,Tarp savų“

5-10

1

 

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

 

78. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

79. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu gali būti mokomi mokiniai, tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

80. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu:

80.1. 1–3 klasėse skiriamos 9 savaitinės ugdymo valandos, 4 klasėse – 11 ugdymo valandų Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti;

80.2. 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13 savaitinių pamokų, 9–10 klasėse – 15 savaitinių pamokų.

            80.3. dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

81. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokyklos sprendimu mokiniui, besimokančiam namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti mokyklos nuožiūra mokinio pasiekimams gerinti.

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

 

82. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą, numato, kurių dalykų pamokas jungtinėje klasėje organizuos visiems klasės mokiniams vienu metu, o kuriais atvejais - atskirai. Mokykla stebi ir analizuoja jungtinėse klasėse mokinių daromą pažangą ir nepasiteisinus numatytam pamokų organizavimui jį motyvuotai keičia.

83. Jungiamos 1 ir 3 , 2 ir 4, 5 ir 6, 7 ir 8 klasės.

84. Jungtiniam pradinių klasių komplektui numatoma 30 valandų per savaitę,  kiekvienam jungtinės klasės komplektui skiriamos 2 neformaliojo švietimo ir 2 mokyklos nuožiūra skiriamos pamokos. Šios valandos įeina į maksimalų 30 valandų skaičių, skiriamą vienam jungtinės klasės komplektui.

85. Jungtinėms klasėms, kuriose mokosi 5–6 klasių mokiniai skiriama 33 pamokos, 7-8 klasių mokiniai – 36 pamokos ir po  4 neformaliojo ugdymo pamokas.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

 

86. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio  ugdymo programas, nustato laikinosios  grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas. Mokinių skaičius laikinojoje  grupėje negali būti mažesnis nei 5 mokiniai.

87. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti  sudaromos laikinosios  grupės:

87.1. doriniam ugdymui;

87.2. pasirenkamiesiems dalykams;

87.3. dalykų moduliams. 

II SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

88. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitomis ugdymo organizavimo formomis:

88.1. ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo(si) laikas: 1 klasėje – 35 min., 2-4 klasėse – 45 min.;

            88.2. ugdymo procesą organizuojant projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt. formomis ugdymo procesas gali būti skirstomas į įvairios trukmės periodus.

 

89. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymo organizavimo formomis gali būti realizuojamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas.

90. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.).

91. Ugdymo dalykams skiriamų pamokų skaičius per savaitę Bendrajai programai įgyvendinti mokant grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu:  

 

Dalykai

Dalyko savaitinių pamokų skaičius

1 klasė

1-3klasė

3klasė

2klasė

2-4klasė

4klasė

Dorinis ugdymas:

 

 

 

 

 

 

Tikyba

 

1

 

 

1

 

Etika

 

 

 

 

1

 

Kalbos:

 

 

 

 

 

 

Lietuvių kalba (gimtoji)

2

5

2

2

6

1

Užsienio kalba (anglų)

 

 

2

1

1

1

Matematika

2

3

2

2

2

2

Pasaulio pažinimas

 

2

 

 

2

 

Dailė ir technologijos

 

2

 

 

2

 

Muzika

 

2

 

 

2

 

Kūno kultūra

 

3

 

 

2

1

Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui

22

28

24

23

28

23

Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti

           

Matematikos konsultacija

 

0,5

   

0,5

 

Lietuvių kalbos konsultacija

 

0,5

   

0,5

 

Anglų kalbos konsultacija

       

0,5

 

 

92. Mokytojas savo nuožiūra pasirenka norimą vadovėlių sistemą ir mokymo priemones.

93. Dorinio ugdymo organizavimas:   

93.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba katalikų tikybą;

93.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

94. Kalbinis ugdymas. Siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos (gimtosios) vartojimo žodžiu ir raštu pasiekimus skaitymo, kalbos vartojimo kompetencijos turi būti ugdomos įgyvendinant ir kitas (ne lietuvių kalbos) Bendrosios programos ugdymo dalykų programas: panaudojant mokomąsias užduotis kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę raišką ir rašto darbus,

95. Užsienio kalbos mokymo organizavimas:

95.1. užsienio (anglų) kalbos mokoma antraisiais pradinio ugdymo programos metais;

95.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų Europos kalbų (anglų, vokiečių);

95.3. užsienio kalbai mokyti visose 2- 4 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę.

96. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

96.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Rekomenduojamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius
gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko turėtų būti skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose;

96.2. socialiniams gebėjimams ugdytis rekomenduojama dalį (1/4) pasaulio pažinimo
dalyko laiko skirti ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui
palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

97. Matematinis ugdymas. Organizuojant matematinį ugdymą rekomenduojama vadovautis ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų TIMSS 2011 m. rezultatais ir rekomendacijomis, pagal galimybes naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones.

98. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:

            98.1. 2 klasėje kūno kultūrai skiriamos 2 ugdymo valandos per savaitę, todėl sudarytos sąlygas mokiniams 1 valandą per savaitę lankyti judriųjų žaidimų arba šokių būrelius;

98.2. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip:

98.2.1. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

98.2.2. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

98.2.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą.

99. Meninis ugdymas. Technologiniam ugdymui rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų dalykui skiriamo laiko.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATSKIRŲ DALYKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

100. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą. Mokiniui sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašas).

101. 5 klasės ir naujai atvykusiems mokiniams rugsėjo mėnuo skiriamas adaptaciniu laikotarpiu. Siekiant padėti mokiniams sėkmingai adaptuotis, į šią veiklą įtraukiamas klasei vadovaujantis mokytojas, mokyklos švietimo pagalbos specialistai ir kt. Dalį ugdymo proceso mokslo metų pradžioje siūloma organizuoti ne pamokų forma. Per adaptacinį laikotarpį rekomenduojama mokinių pažangos ir pasiekimų pažymiais nevertinti.

102. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma. Per mokslo metus socialinei-pilietinei veiklai 5-6 klasėje privaloma skirti ne mažiau 10 pamokų (valandų), 7-8 klasėje – ne mažiau 15 pamokų (valandų) ir 9-10 klasėje – ne mažiau 20 pamokų (valandų). Mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys (pažymių knygelių priede).

103. Įgyvendinant socialinę - pilietinę veiklą, atsižvelgdama į pilietiškumo ugdymą, mokyklos bendruomenės tradicijas, vykdomus projektus, kultūrines bei socializacijos programas. Vykdant socialinę-pilietinę veiklą, rekomenduojama mokiniui atlikti ją savarankiškai arba bendradarbiaujant su asociacijomis bei savivaldos institucijomis ir kt.

104. Siekiant užtikrinti raštingumo, ypač skaitymo gebėjimų, ugdymą per visų dalykų pamokas:

104.1. apsvarstyti ir priimti bendri kalbos ugdymo reikalavimai mokykloje:  rašto darbus mokiniai įteikia rašytus ranka, informacinių technologijų pamokose
naudojamasi lietuviška aplinka;

104.2. mokytojai užduotis naudoja ir skaitymo gebėjimams, ir lietuvių kalbai ugdyti; atkreipia mokinių dėmesį į kalbinės raiškos logiškumą, teiginių argumentavimą, nuoseklumą;

104.3. mokytojai skatina mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu per visų dalykų pamokas.

105. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba), kalbos (lietuvių gimtoji kalba, užsienio kalbos), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas), meninis ugdymas (dailė, muzika, šokis), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.

106. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (katalikų tikybą ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10).

107. Kalbos.  

107.1. Lietuvių kalba ir literatūra.

107.1.1. Mokykla, formuodama ugdymo turinį, gali:

107.1.1.1. siūlyti mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus lietuvių kalbos įgūdžiams formuoti ir skaitymo gebėjimų pasiekimams gerinti, kalbos vartojimo praktikai ar kt.;

107.1.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaryti sąlygas pašalinti mokymosi spragas (skirti konsultacijų, organizuoti mokymąsi laikinojoje grupėje ir kt.);

107.2. Užsienio kalbos.

107.2.1. Užsienio  kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.

107.2.2. Antrosios užsienio  kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: rusų, vokiečių.  Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos galima pradėti mokyti ir nuo 5 klasės, jei užtenka mokymo lėšų.

107.2.3. Baigiant pagrindinio ugdymo programą,  organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS).

107.2.4. Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumas. Keisti užsienio kalbą nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos Bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti mokytis pradėtą kalbą. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

107.2.4.1. vienerius mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

107.2.4.2. jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja į dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse.

108. Matematika.

108.1. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti rekomenduojama naudotis Nacionalinio egzaminų centro parengtomis matematinio raštingumo užduotimis.

108.2. Stebėti mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis (pavyzdžiui, standartizuotų testų rezultatais), numatyti pagalbą mokiniams (užduotis ir metodus spragoms įveikti), kurių mokymosi pasiekimai žemi.

108.3. Ugdant gabius matematikai vaikus naudotis nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais.

108.4. Naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis. Ypač rekomenduojama naudotis atvirojo kodo dinaminės matematikos programa „GeoGebra“, apimančia geometriją, algebrą, statistiką.

109. Informacinės technologijos. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip du modulius. Modulį renkasi mokinys.

110. Gamtamokslinis ugdymas.

110.1. Gamtos mokslų mokymasis grindžiamas realiais arba virtualiais gamtamoksliniais gamtos reiškinių, procesų, objektų tyrimais, skiriant dėmesį dinamiškos tikrovės problemoms atpažinti ir spręsti, pirmiausia – lokaliu, vietos aplinkos ir bendruomenės lygmeniu, o įgijus patirties – Lietuvos ir globaliu lygmeniu. Gamtamoksliniai tyrimai atliekami stebint, analizuojant, eksperimentuojant, modeliuojant ar vykdant kitas praktines veiklas. Skatinamas mokinių bendradarbiavimas ir (ar) komandinis darbas.

110.2. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis, kilnojamosiomis ir virtualiosiomis laboratorijomis, edukacinėmis erdvėmis ir mokymosi ištekliais už mokyklos ribų (mokslo parkų, universitetų, verslo įmonių laboratorijos, nacionaliniai parkai ir kt.).

110.3. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

111. Technologijos.

111.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų.

111.2. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programos įgyvendinime numatytos ekskursijos Radviliškio rajono įmonėse.

            111.3. Baigę integruoto technologijų kurso programą mokiniai pagal savo interesus ir polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Pasirinktą programą mokinys mokosi 9 ir 10 klasėse arba renkasi kitą pasibaigus mokslo metams.

112. Socialinis ugdymas.

112.1. Per socialinių mokslų pamokas mokymąsi rekomenduojama grįsti tiriamojo pobūdžio metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu, savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

112.2. Siekiant gerinti gimtojo krašto (pavyzdžiui, rajono savivaldybės, gyvenvietės ir kt.) ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalį istorijos ir geografijos pamokų rekomenduojama organizuoti netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų lankytojų centruose), naudotis virtualiosiomis mokymosi aplinkomis.

112.3. Mokykla, formuodama ugdymo turinį, gali 9–10 klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti skirti 20–30 procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.

112.4. Laisvės kovų istorijai mokyti  skirti ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

113. Kūno kultūra.

113.1. 6 – 10 klasėse kūno kultūrai skiriamos 2 valandos per savaitę, todėl sudarytos sąlygos visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (sporto, šokių) per  neformalųjį vaikų švietimą mokykloje. Mokykla tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

113.2. Kūno kultūros pamokose mergaitės ir berniukai dalyvauja kartu.

113.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą; tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

113.4. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

113.5. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir
laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių
klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

114. Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu  mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per metus:

 

Dalykai

5

5/6

6

7

7/8

8

9

10

Dorinis ugdymas (etika/tikyba)

 

     /1

 

 

/1

 

/1

1/

Lietuvių kalba (gimtoji)

1

4

1

1

4

1

4

5

Užsienio kalba 1-oji (anglų k.)

 

3

 

 

3

 

3

3

Užsienio kalba 2-oji (rusų k.)

 

 

2

 

2

 

2

2

Matematika

1

3

1

1

3

1

4

3

Informacinės technologijos

 

1

 

1

 

 

1

 

Informacinės technologijos (kompiuterinė leidyba)

 

 

 

 

 

 

 

1

Gamta ir žmogus

 

2

 

 

 

 

 

 

Biologija

 

 

 

1

1

 

1

2

Chemija

 

 

 

 

 

2

2

2

Fizika

 

 

 

 

1

1

2

2

Istorija

 

2

 

 

2

 

2

2

Pilietiškumo pagrindai

 

 

 

 

 

 

1

1

Geografija

 

 

2

 

2

 

2

1

Ekonomika ir verslumas

 

 

 

 

 

 

1

 

Dailė

 

1

 

 

1

 

1

1

Muzika

 

1

 

 

1

 

1

1

Technologijos

 

2

 

1

1

 

1

 

Technologijos

 

 

 

   

 

 

1,5

Kūno kultūra

1

2

 

 

2

 

2

2

Žmogaus sauga

 

0,5

 

 

0,5

 

0,5

 

 

25,5

32

28,5

29,5

34,5

29,5

31,5

30,5

Pasirenkamieji dalykai /dalykų moduliai

 

 

 

 

 

 

 

 

Žaisdami mokomės

0,5

 

 

 

 

 

   

Pakartokime matematiką

 

 

 

 

 

 

 

0,5

Karjeros planavimas

 

 

 

 

 

 

 

0,5

Anglų kalbos modulis

 

0,5

 

 

 

 

   

Rusų kalbos modulis

 

 

 

 

0,5

 

   

Matematikos modulis

 

0,5

 

 

0,5

 

   

Chemijos modulis

 

 

 

 

 

0,5

   

Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę

26

 

28,5

29,5

 

29,5

31,5

31,5

      

III SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS     ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS 

115. Rengiant šį ugdymo plano skyrių, vadovaujamasi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu  Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsižvelgiama į mokinių specialiuosius ugdymo(si) poreikius, mokinių ir tė (globėjų) pageidavimus, pedagoginės psichologinės tarnybos išvadas ir rekomendacijas.

116. Siekiant tenkinti mokinių ugdymosi reikmes, pritaikoma Bendroji programa, formuojamas ugdymo turinys (pagal dalykus), parenkamos mokymosi organizavimo formos (pamoka, projektine veikla ar pan.), pritaikomos ugdymosi erdvės ir specialiosios mokymo priemonės ir pan. 

            117. Organizuodama mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, mokykla atsižvelgia į:

            117.1. mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli);          

            117.2. mokyklos ir tėvų (globėjų) įsipareigojimus, įteisintus mokymo sutartyje;

            117.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

            117.4. ugdymo programą (Bendrąją programą ar pradinio, pagrindinio ugdymo individualizuotas programas);

            117.5. mokymosi ir švietimo pagalbos reikmes;

            117.6. ugdymosi erdves.

            118. Mokykla, sudarydama mokyklos ugdymo planą, vadovaujasi Bendrajame ugdymo plane pradinio ir pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų ugdymo valandų skaičiumi.

            119. Vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas gali būti pritaikomas taip:

            119.1. mokinys, dėl  įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo sutrikimų, intelekto sutrikimų (taip pat ir nepatikslinto intelekto sutrikimo), dėl bendrųjų mokymosi sutrikimų gali vėliau pradėti mokytis pirmosios užsienio kalbos, mokytis tik vienos užsienio kalbos arba pradėti vėliau mokytis antrosios užsienio kalbos;

119.2. tiems, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, šioje programoje prasidedančius dalykus mokykla gali pradėti įgyvendinti metais vėliau, juos sieti su mokinių praktiniais interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis.

  

antrasis SKIRSNIS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS TEIKIMAS

            120. Švietimo pagalbos, teikiamos vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 „Dėl Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-941 „Dėl Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo“.

121. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

122. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

122.1. ugdymo proceso metu;

122.2. specialiųjų pratybų forma: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai), grupinės (5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama ir specialiųjų pamokų forma.

 

TREČIAsis SKiRSNIS

 mokinių, TURINČIŲ Specialiųjų ugdymosi poreikių,

mokymas namie

 

123. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku  mokymo proceso organizavimo būdais organizuoja mokykla, pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

124. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą:

124.1. specialusis pedagogas, atsižvelgdamas į individualius gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro individualų ugdymo planą, konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus);

124.2. mokiniui, turinčiam vidutinį intelekto sutrikimą, mokyti namie skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę, ugdo specialusis pedagogas.

 

KETVIRTASIS  SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ Specialiųjų UGDYMOSI poreikių IR besimokančių  pagal bendrĄją programą, ugdymas

 

            125. Mokiniams, kurie mokosi pagal Bendrąją programą, ją pritaikius, ugdymo planas sudaromas, vadovaujantis  ugdymo plano 91.1, 91.2 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu ugdymo valandų skaičiumi pradinių klasių mokiniams ir 129 punkte dalykų programoms įgyvendinti nurodytu ugdymo valandų skaičiumi 5 - 10 klasių mokiniams.

            126. Mokiniams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimą, sudarant ugdymo planą, mokykla skiria:

            126.1. specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:

126.2. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse po 1 ugdymo valandą kiekvienam mokiniui per savaitę.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ

IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR PRITAIKYTAS

BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, UGDYMAS

 

127. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo ar pritaikytą bendrojo ugdymo programą ir turi specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas, vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų 91.1, 91.2  ir 114 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodomų savaitinių pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 20 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti mažinamas ar didinamas 1 ar 2 pamokomis.

            128. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

 

 ŠEŠTASIS  skirsnis

 mokinių, kurie mokosi pagal pradinio IR PAGRINDINIO ugdymo individualizuotAS programAS, ugdymas

 

            129. Mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo individualiuotas programas, ugdymo planas sudaromas, atsižvelgiant į mokinio galias, mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą ir klasės paskirtį.

            130. Mokiniams, turintiems nežymų intelekto sutrikimą, ugdymo planas rengiamas vadovaujantis  ugdymo plano 91.1, 91.2 ir 114 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių ugdymo valandų skaičiumi, kuris gali būti keičiamas iki 15 procentų;

            131. Ugdymo veiklos mokytojo nuožiūra gali būti jungiamos, keičiamos, atsižvelgiant į mokinio poreikius, sveikatos būklę, kitų, ugdyme ir švietimo pagalbos teikime dalyvaujančių specialistų, rekomendacijas.

           132. Mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, individualioms ir grupinėms specialiosioms, logopedinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę.

 

SEPTINTASIS  SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

 

133. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis  ugdymo planų 60 – 64 punktų nuostatomis.

134. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo dalykų programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su Bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.

135. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą mokymosi pasiekimai vertinami balais, o mokomo namuose mokinio  padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitikamoje Dienyno skiltyje įrašant „ p.p.“ arba „n.p.“.

_____________________

 

PRITARTA    Mokyklos tarybos 2015 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio Nr.8 nutarimu